Paskelbta: 2019-10-22 10:42:48

Spalio 19-20 dienomis projekto "Vaikai užauginti" dalyviai, jau savanoriavę pasirinktose organizacijose, gavo patirti kitokios savanoriavimo patirties. Devynios savanorės prisidėjo prie vieno įspūdingiausių architektūrinių objektų Rytų Lietuvoje - Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyno tvarkymo darbų.

Vienuolynas, minimas nuo XVIII amžiaus, tarnavo ne vienam šeimininkui. Čia gyveno atsiskyrėliai, vienuolės, kareiviai, vyko pamokos mokiniams, amatų mokymai. Nuo 2015 m. Antalieptėje savo veiklą pradėjęs vystyti VšĮ „Inovatorių slėnis“ – viena iš Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų. Pagrindiniai Inovacijų slėnio tikslai – socialinio verslo ir socialinių inovacijų plėtra. Šiuo metu vienuolynas tapo įvairių teorinių ir praktinių mokymų erdve, žygių mėgėjų, piligrimų ar tiesiog poilsiautojų priebėga. Inovatorių slėnio aktyvistai ėmėsi globoti kultūros paminklą, kuris priklauso bažnyčiai.

Atnaujinti kelių pastatų kompleksą reikėtų milžiniškų investicijų, tad vienuolynas keičiasi labai pamažu. Savanorių pagalba jiems nepaprastai reikalinga.

Devynios moterys iš Joniškio ir Pakruojo tvarkė vienuolyno aplinką: grėbė ir išvežė nukritusius lapus, tvarkė gėlynus, valė šlaitą nuo krūmų. Atsiminimui apie savo apsilankymą prie vienuolyno pastato pasodino 55 tulpių svogūnėlius, kurie pavasarį pražys raudonais žiedais.

Laisvu laiku savanorės susipažino su Antalieptės įdomybėmis, lankėsi Baltriškių vienuolyne, žygiavo Šavašos pažintiniu taku, kopė į Sartų apžvalgos bokštą. Savaitgalis buvo kupinas gerų emocijų, kurios išlieka ilgam, o įspūdžiais norisi dalintis.

Vytautas Eidėjus, priėmęs savanores Inovatorių slėnyje, koordinavęs jų darbą ir pats dirbęs kartu, dalijasi mintimis, kodėl savanoriavimas geriau nei paprasta ekskursija: „savanoriaudamas daugiau laiko praleidi vienoje vietovėje ir todėl geriau ją pažįsti. Užmezgi naudingus kontaktus ir parsiveži daugiau subrandintų idėjų, o įspūdžiai lieka ilgesniam laikui!“

„Kai tu gali kurti gėrį ir duoti ji kitiems, gali dalintis gerais darbais, tai taip gerai jautiesi - kaip ant sparnų. Tai taip gerai veikia, kad dar ilgai ilgai apie tai galvoji. Nuostabu turėti bendraminčių ir tepadeda mums visiems Dievas!“ – džiaugėsi Stasė Stulginskienė.

Birutė Kilčiauskienė, įkvėpta darbo, kurį ten atliko, nutarė prieš vėlines pasidairyti savo lankomose kapinėse, ir jei yra apleistų kapų, juos savanoriškai sutvarkyti.

Vitalija Petrušaitienė jautėsi įprasminusi savaitgalį: „tai ir emocinio intelekto lavinimas, ir idėjų lietus, ir aktyvus poilsis, ir kitokios veiklos pasibandymas lyg kitų batų pasimatavimas“.

Koks užkrečiamas gali būti savanoriškas darbas stebėjosi Dalia Motik. Vilniečių kompanija atvyko paprasčiausiai pasidairyti po lankytinas vietas, o jų vaikai niekieno neraginti patys griebė grėblius ir prisidėjo prie aplinkos tvarkymo.

Rūta Sausienė vis dar gyvena nuostabiu savaitgaliu: "galutinai įsitikinau, kad pikti žmonės to, ką mes darome, daryti negalėtų, nebent jų gyvenime įvyktų lūžis. Kai nepažįstami žmonęs susitikę pirmą kartą bendrauja kaip seni draugai, tai kažkas neapsakomo, kažkas nuostabaus! Džiaugiuosi tokia gyvenimo galimybe."

Virginija Vaitkevičiūtė: „Kai padedi kitiems, įgyji naujos patirties ir įgūdžių. Tai labai vertingas, neveltui praleistas laikas, neįkainojamas žmogiškas patyrimas. Kaip ir šis mūsų kartu praleistas savaitgalis. Nuostabi kompanija, dar nuostabesni Vytautas ir vaikai, geros emocijos, šiltas ir malonus bendravimas, nepakartojami įspūdžiai.“

Išvyka buvo organizuota siekiant išlaikyti projekto "Vaikai užauginti" dalyvių susidomėjimą savanoriška veikla, paskatinti juos tęsti savanoriavimą, sudaryti galimybę susipažinti su kitokiomis savanoriško darbo galimybėmis ir patirčių įvairove.

Išvykos dalyvių nuotraukos