Paskelbta: 2016-08-22 13:46:40

Rugpjūtis garsėja Žolinių atlaidais. Tą dieną nepabūgę lietaus dušo iš atokiausių kampelių į gimtosios parapijos bažnytėlę skubėjo Skaistgirio parapijos tikintieji.  Šv. Jurgio bažnytėlė senokai buvo sulaukusi tiek sugrįžusių savo vaikų. Išklausę parapijos klebono Andriaus Trakšelio homilijos, pasimeldę už savo gimtinę, būreliais skubėjo prie naujai besikuriančio skverelio, kuriame antri metai rikiuojasi stogastulpiai išnykusiems kaimams atminti. Pačiai seniausiai miestelio vinkšnai, menančiai tai ko nebėra kam beprisiminti, antri metai draugiją palaiko didingi stogastulpiai, simbolizuojantys tuos kaimus, kurių jau nei žiburiu žemėlapyje nebesurasime, retėja gretos ir žmonių. kurie ten gimę, augę.

 Skverelio istorija paprasta. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, mažesnių, didesnių kaimų išsivaikščioję vaikai ėmė organizuoti susitikimus. Vėliau kultūros darbuotojai Bronislavai Drigotienei gimė sumanymas įgyvendinti projektą „Nykstančių kaimų šviesa“. Metai iš metų kultūros darbuotoja su pagalbininkais keliavo iš vieno kaimo į kitą, fotografavo, kalbino dar juose likusius gyventi žmones, organizavo kaimų susitikimus. Gal taip ir būtų užgesusios šviesos kaimuose, jei seniūnei Virginijai Kaikarienei nebūtų gimusi mintis įprasminti pradėtą projektą sukuriant skverelį, kuriame išsirikiuotų stogastulpiai išnykusiems kaimams atminti. Jos sumanymą geranoriškai palaikė miškininkai, medžio meistrai, tautodailininkai, ir taip pernai vykdant projektą iškilo pirmieji penki stogastulpiai. Šiemet Skaistgirio bendruomenė vykdydama projektą „Durys“ prisidėjo prie seniūnės Virginijos sumanymo tęsimo ir suvienijus mintis ir darbus skverelyje šiandien stovi jau vienuolika stogastulpių. Ir tai dar ne pabaiga, darbai bus tęsiami, nes dar yra neįamžintų visiškai išnykusių seniūnijos teritorijoje buvusių kaimų, o kiek jų jau ant išnykimo ribos.

Į gausiai susirinkusius pirmiausiai kreipėsi skverelio išnykusiems kaimams atminti sumanytoja Virginija Kaikarienė, dar kartą dėkodama vienaip ar kitaip prie jos sumanymo įgyvendinimo prisidėjusiems miškininkams, medžio meistrams, Skaistgirio bendruomenės pirmininkui Albertui Valuodzei, projektą rašiusiai Aušrai Jokubaitei.  Vėliau tęsėsi kelionė nuo vieno stagastulpio prie kito, lydima Skaistgirio mėgėjų teatro vaidintojos Kristinos Baikštytės skaitomų eilių ir trumpai primenamos kaimų istorijos... Parapijos klebonas Andrius Trakšelis juos pašventino, susirinkusieji sukalbėjo bendrą maldą, o kilę iš Alselių, Dvelaitėlių, Vilkickų, Normantėlių, Gimbučių, Donylių kaimų mintyse pavaikščiojo savo ir tėvų vaikystės takais. Pravirkęs dangus renginio dalyvius iš skverelio perkėlė į kultūros namus, kur visi klausėsi nuotaikingų Skaistgirio folkloro kolektyvo, vadovaujamo Birutės Dauginytės, solistės Jolantos Gižienės, svečių iš kaimyninės Akmenės  liaudiškų dainų, sukosi šokio sūkuryje, prisiminė tuos laikus, kai per vasarojų, ežiomis trumpindami kelią iš kaimo gryčių skubėdavo mokyklon, sekmadieniais bažnyčion. O kaip gera širdžiai išgirdus senolių dainas, kurios juos lydėdavo kertant javus, kuliant spragilais, rišant gubas.

Vakare nutilo dainos, užgeso kultūros namų žiburiai. Renginio dalyviai grįždami namo gavo po atšvaitą, kad jie būtų matomi kelyje. Tai dovana draugystės vakaro dalyviams nuo respublikiniame projekte“ Eismo saugumas bendruomenėse“ dalyvaujančios Alsių kaimo bendruomenės. Tolo žmonių balsai, vakaro žaroje liko rymoti Kosto Gedmino sukurtas Rūpintojėlis skirtas Normantėlių kaimui, Daliaus Udrakio ir Edmundo Kudulio į tolį žvelgiantys Gimbučių ir Dvelaitėlių kaimų senoliai, bei Sauliaus Alejuno stogastulpiai, simbolizuojantys Vilkickų bei Donylių kaimų praeitį. Prie jų dangaus ašaros laistė simbolinius darželius, apšviestus atminimo švieselių.

Vida Urbonienė