Paskelbta: 2018-07-30 09:46:51

Šeštadienio pavakarė. Žagarės grindiniu link seniūnijos pastato atbilda žirgo tempiamas vežimaitis. Medžių pavėsyje tarpusavyje šnekučiuojasi vis didėjantis būrelis moterų. Stabtelėjus važnyčiotojai, į vežimaitį mikliai susėda dešimt moterų. Link Žvelgaičių kaimo nuvilnija viena už kitą skambesnės dainos melodija. Butlieriaus dvarvietėje jau nekantriai šurmuliuoja gražus būrys žmonių. Vieni miklina muzikos instrumentus, kiti dailina aprėdą, treti vis žvilgčioja kaimo kryžiaus link. Ne kiek trukus pasirodė ir vežimaitis su šventės kaltininkėmis Onomis. Plojimais sutiktos, ant suolo prie lauko gėlių bromo susodinamos viešnios.

Taip šiemet sumanė paminėti Onines Žvelgaičių kaimo bendruomenė, vadovaujama Reginos Gužauskienės. Iki tol keletą vasarų bendruomenė Onines minėdavo kukliai: savo kaimo Onutes pasveikindavo, dainų pynę nupindavo ir tiek. Šiemet Lietuvos šimtmečio metais žvelgaitiečių vedlei toptelėjo mintis surengti didesnę Oninių šventę, pasikviečiant svečiuosna ne tik aplinkinių bendruomenių Onutes, bet ir saviveiklininkų kolektyvus. Ir suvažiavo Onutės iš Žvelgaičių, Žagarės, Skaistgirio, Reibinių, Lankaičių, Naujosios Akmenės, Joniškio.

Pasak renginio vedančiojo Andriaus Petkausko, Šv. Onos vardas 6 a. pirmiausia paplito rytų šalyse, o Lietuvoje 16 a. pirmiausia paplito tarp didikų, ir tik vėliau tarp valstiečių. Mūsų protėviai šią šventę vadino Nokiu, Sirpstu. Nuo 13 a. bažnyčiose vyksta Šv. Onos atlaidai. Pirmoji Onutėms savo dainą skyrė Žvelgaičių kaimo kapela, vadovaujama Reginos Gužauskienės ir Vilmos Bartašienės. Žodžius šiai dainai sukūrė žagarietė Staselė Norvilienė. Po renginio sumanytojos Reginos Gužauskienės sveikinimų Onučių rankose pražydo lauko gėlių puokštės ir žagarietiškos lėlytės.

Negailėjo padėkos žodžių organizatoriams ir sveikinimų varduvininkėms Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė, rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Erika Šivickaitė, rajono tarybos narės Edita Rudienė, Nijolė Valuckienė ir Rimantė Misiūnienė, bei Žagarės seniūnas Saulius Kužmarskis. Sveikinimo žodžius lydėjo Joniškio moterų asociacijos ,,Lelija" kolektyvo, Stupurų kaimo kapelos, viešnių iš Panevėžio Rožyno bendruomenės ir Naujosios Akmenės atliekamos dainos. Dainų pynę paįvairino Žagarės kultūros centro šokėjų grupė ,,Sagera".

Kiekvienai šventei reikia entuziazmo, šventės kaltininkų. Žvelgaitiečiai neatsitiktinai pasirinko kartu švęsti Onines. Pasak jų, daug kur švenčiamos Joninės, kaimynai gaižaitiečiai švenčia Antanines, skaistgiriečiai - Jurgines, reibiniečiai - Mikolines, o štai mes mažais žingsneliais žengdami į priekį pasirinkome moteriškiausią Onos vardą. Retai besutiksi mažą mergaitę vardu Onute. Šis vardas kaskart vis retėja. Kas jei ne kaimų bendruomenės prisimins senovinius vardus, einančius į užmarštį? - klausiamu žvilgsniu nužvelgė savo bičiulius iš Reibinių, Ramoškių, Alsių, Lankaičių, Ziniūnų, Stupurų kaimų bendruomenių Žvelgaičių kaimo bendruomenės vedlė Regina Gužauskienė. Kol vyresnieji klausėsi dainų, ėjo ratelius, sukosi valso ritmu, Žvelgaičių kaimo ir Žagarės miesto jaunimas draugiškai žaidė tinklinį.

Saulei skubant į debesis, renginio organizatorė atsidėkodama svečiams įteikė po naminės duonos kepalą. Viešnagėn atvykę bendruomenių atstovai išradingai išreiškė dėkingumą Žvelgaičių kaimo bendruomenės aktyvui. Pačios Onutės neslėpė jaudulio, dėkodamos už parodytą išskirtinį dėmesį. Pakvipo ant vaišių stalo šviežia naminė duona, medus ir sūriai. Draugiškai šnekučiavosi susitikę kraštiečiai, bičiuliavosi viešnagėn suvažiavę bendruomenių, saviveiklininkų kolektyvai. Kur šventė, ten suėjimas, kur suėjimas, ten nauji draugai. Tad kuo daugiau švenčių, tuo daugiau naujų draugų, o jei dar nepamirštami retėjantys vardai, tai mūsų senolių tradicijos gyvuos ilgai ilgai.

Vida Urbonienė