Paskelbta: 2017-06-20 09:21:44

Šeštadienio popietė. Uolyno kalno papėdėje vorele rikiuojasi mašinos, nuo jų neatsilieka dviratininkai iš tolo šviečiantys ryškiaspalvėmis liemenėmis. Iš beržyno padvelkia laužo dūmeliu ir puode kliuksinčio viralu. Prie amžinai augančių grybų įsitaiso jaunos mergaičiukės su apyrankėmis. Susipažįstame: suvalkietės, vasarojančios pas senelius  pačios pasigamino apyrankes ir atskubėjo į blusturgį - gal parduos, gal įkeis. Greta simpatiška moteris ant pievos patiesia visą tuntą rankinių, piniginių, bliuzelių. Vaikams nusibodo, kiek čia gali kaupti palėpėse, šiandien gera proga bent dalį atsivežto turto perleisti naujiems šeimininkams. Vienuose karučiuose basučių kokių tik širdis geidžia, žurnalų, informacinių leidinukų, kituose sendaikčių, kuriais naudojosi dar mūsų seneliai ir proseneliai. Radome ir namų  apyvokos daiktų, ir šaukštelių, senovinių dar ano šimtmečio kalendorių su naudingais patarimais, dailių suknelių, skraisčių.

Jolita Bilkevičienė su seseria Adolfina, Liubovė Šležas, Virgina Jakutienė, Angelija Gasparavičienė, Bronė Liucveikienė ir daugelis kitų moterų po mažesnį ar didesnį rakandėlį, drabužėlį į blusturgį atsinešė. Blusturgis, sukvietęs ne vieną dešimtį miestelio gyventojų ir svečių, Skaistgiryje – naujiena. Tikra laimė nusišypsojo verslininkui Jonui Šlipaičiui, įsigijusiam sendaikčių už simbolinę kainą. Apžiūrėję mažmožius, kas ką suderėjęs, įsigijęs, smalsumo vedini suko prie ant pievelės įsikūrusio ilgamečio ugniagesio Augustino Jasočio, kuris atsivežė Skaistgirio savanorių ugniagesių relikvijų. Pasidžiaugė ugniagesių šalmais, pasuko senovinio rankinio signalo rankeną, pamėgino savo jėgas prie vandens pompos, senoji karta prisiminė kaip jie jaunystėje skubėdavę į gaisrą jo gesinti. Istorija yra istorija, jai nupirkti nėra kainos. Užvirė pokalbiai apie muziejaus kūrimą, neišleidžiant savo krašto istorinių daiktų kitur. Ką gali žinoti, gal išauš ir muziejaus rytas.

Ant kalniuko, beržų pavėsyje laužą kūreno ir katile akmenėlio sriubą virė saugios kaimynystės ,,Sodnas“ vadovas Alius Macis. Kiekvienas, ateidamas prie kunkuliuojančio katilo, po šapelį tiesė. Kas morkų, kas pupelių, kruopų, bulvių, prieskonių, kepintos mėsos. Akmeninės sriubos kvapas viliote viliojo. Oi gardi sriubelė, kas per anksti namo išskubėjo, turbūt gailėjosi išgirdę iš bičiulių apie neapsakomo skonio sriubą. Pasirodo ir iš akmens galima išvirti skanią sriubą. Išvalgius sriubą, akmuo buvo perduotas kitam miestelio kvartalui tarsi simbolis bendrystei. Taip iki rudens šalnų akmuo vis keliaus iš vieno kvartalo į kitą, iš vieno kaimo į kitą. Paprastas lauko akmenėlis įrodė šeštadienio popietę kiek daug jis gali – tiesiog subūrė draugėn miestelio gyventojus ir svečius.

 Tą dieną gimtinėn sugrįžęs Raseinių policijos komisariato komisaras Marijus Macis irgi neaplenkė Uolyno papėdėje vykusio džiugaus suėjimo. Jis priminė susirinkusiems apie eismo saugumą. Pasak jo, vasara toks metas, kai keliuose pasipila dviratininkai, vaikai. Senyvo amžiaus žmonės važinėja patogia keturate susisiekimo priemone. Tad reikia būti dėmesingiems vieni kitiems, o tamsiu paros metu nepamiršti atšvaito, liemenės ar žibinto. Skaistgirio moterų draugijos ,,Versmė“ moterys dalyvauja respublikiniame projekte ,,Eismo saugumas bendruomenėse“, ir jos šią popietę neturintiems dovanojo atšvaitus, liemenes, ir kitas priemones eismo saugumui užtikrinti. Tik bendraudami  atrandame daugelio problemų sprendimo būdus,- popietės metu sakė jos dalyviai.

Vida Urbonienė